Kas yra angiografija?

Kas yra angiografija?

Angiografinio vaizdavimo metodo istorija siekia 400 m. pr. Kr. Pastaraisiais metais, kartu su mokslo ir technologijų srities raida, įvyko reikšmingi medicininio vaizdo gavimo metodų pokyčiai. Angiografija, vienas iš vaizdo gavimo metodų, naudojamas išsamiai ištirti kraujagyslių sistemos, įskaitant širdies kameras, anatominę struktūrą ir ypatybes. Nors angiografija iš pradžių buvo naudojama tik ligoms diagnozuoti, šiandien angiografija yra svarbi intervencinio gydymo dalis. Kalbant apie angiografiją, pirmas dalykas, kuris ateina į galvą, yra kraujagyslių, maitinančių širdį, tyrimas. Tačiau angiografija pažodžiui reiškia kraujagyslių vaizdavimą. Kitaip tariant, angiografija yra vaizdo gavimo metodas, leidžiantis išsamiai ištirti kraujagysles, susijusias su tokiais organais kaip smegenys, širdis ir kepenys. Dėl šios priežasties medicininėje literatūroje įvardijant angiografiją, naudojamas tiriamo organo pavadinimas. Pavyzdžiui; Angiografijos procedūra, kurios metu tiriama išeminė širdies liga, maitinanti širdį, vadinama koronarine angiografija, angiografinis tyrimas, kuriuo tiriamos smegenų kraujagyslės, vadinamas smegenų angiografija, o angiografijos procedūra, tirianti inkstų kraujagysles, vadinama inkstų angiografija.

Kodėl atliekama angiografija?

Angiografija yra vaizdo gavimo metodas, padedantis nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje ir išgelbėti gyvybes. Taigi kodėl atliekama angiografija? Angiografija yra procedūra, atliekama siekiant išsiaiškinti, ar kraujagyslėse nėra užsikimšimo. Angiografijos metu galima lengvai aptikti aneurizmas, išsiplėtimą ar susiaurėjimą, balionus kraujagyslėse. Be to, kai kuriais vėžio atvejais dėl auglių spaudimo kraujagyslėms gali atsirasti kraujagyslių užsikimšimas arba pasislinkimas. Sergant tokiomis ligomis kaip širdies priepuolis ir insultas, norint anksti įsikišti, labai svarbu aptikti krizę sukeliančią kraujagyslę. Tokiais atvejais angiografija atskleidžia užsikimšusią veną ir pradedamas gydymas. Angiografija – tai ne tik ligų diagnostikos procedūra. Kai kuriais atvejais atliekant angiografiją taip pat taikomi intervenciniai gydymo metodai, pavyzdžiui, stentų įdėjimas į užsikimšusias kraujagysles.

Kaip atliekama angiografija?

Nelengva vizualizuoti kraujagysles visais radiologinio vaizdavimo metodais. Taikant angiografijos metodą kontrastinės medžiagos įvedimas į venas leidžia vizualizuoti venas. Prieš angiografijos procedūrą gydytojas specialistas, kuris atliks procedūrą, pateiks pacientui keletą rekomendacijų. Dieną prieš procedūrą pacientas išsimaudo. Atliekant angiografijos procedūrą, dažniausiai įvedama iš riešo ir kirkšnies srities Kad procedūra būtų atlikta steriliau, prieš procedūrą pacientas turi išsivalyti plaukelius kirkšnies srityje. Jei pacientas negali pats pasiruošti, jis gali kreiptis pagalbos į giminaitį arba sveikatos įstaigos personalą. Procedūros metu pacientas turi būti alkanas. Dėl šios priežasties, jei įmanoma, pacientui nerekomenduojama nieko valgyti ir gerti po 24:00 nakties. Prieš operaciją pacientas turi informuoti gydytoją apie jo vartojamus vaistus, ypač tuos, kurie skystina kraują.

Taigi, kaip atliekama angiografija? Angiografijos procedūros metu anestezija paprastai nenaudojama. Po to į arteriją įvedama kaniulė iš bet kurios vietos, į kurią reikia patekti, ir atidaromas įėjimo kelias. Į atidarytą įėjimą įdedamas vamzdelio formos kateteris. Kateterio eigą organizme monitoriuje stebi procedūrą atliekanti komanda. Po to į kūną per kateterį siunčiama kontrastinė medžiaga, leidžianti vizualizuoti venas. Kontrastinės medžiagos kiekis skiriasi priklausomai nuo paciento amžiaus, svorio, lyties ir su liga susijusių nusiskundimų. Koronarinės angiografijos metu siunčiama kontrastinė medžiaga pasiekia širdį, kol širdis veikia. Rentgeno spindulių pagalba daromi venų vaizdai ir perkeliami į kompiuterį. Apie perkeltus vaizdus praneša gydytojas specialistas.

Kiek laiko trunka angiografija?

Angiografija yra veiksmingas daugelio ligų diagnostikos metodas. Kai kurie pacientai mano, kad angiografija yra ilga ir sudėtinga procedūra. Taigi, kiek laiko trunka angiografija? Angiografijos procedūra trunka maždaug 20-60 minučių. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo paciento amžiaus, svorio ir tiriamų kraujagyslių. Angiografija nėra skausminga procedūra. Dėl šios priežasties šiuo laikotarpiu pacientai dažniausiai nejaučia jokio skausmo. Tačiau po angiografijos pacientams nerekomenduojama keltis iš lovos ar judinti vietos, kurioje atliekama procedūra, 6-8 valandas dėl kraujavimo pavojaus.

Į ką reikia atsižvelgti po angiografijos?

Prieš procedūrą gydytojas, kuris atliks procedūrą, paprašo paciento atsinešti vandens. Svarbiausia to priežastis – sumažinti riziką, kad procedūroje naudojama kontrastinė medžiaga pakenks inkstams. Jei pacientas neturi sveikatos problemų, trukdančių gerti daug vandens, per 2 valandas po procedūros jam rekomenduojama suvartoti maždaug 2 litrus skysčių. Pacientui po procedūros atėjus į kambarį, operuojantis gydytojas išima kateterį. Tačiau išėmus kateterį į vietą, kurioje atliekama procedūra, ypač atliekant angiografiją kirkšnyje, dedamas smėlio maišelis. Padėtą ​​smėlio maišą reikia laikyti maždaug 6 valandas ir jo negalima išimti. Tuo pačiu metu, kadangi judinant koją, gali prasidėti kraujavimas, pacientas šiuo laikotarpiu neturėtų keltis, kad jam prireiktų tualeto, o jam reikia pagalbos iš aplinkinių. Staigūs judesiai, pavyzdžiui, kosulys, gali sukelti kraujavimą, todėl esant staigiam refleksui, gydomą vietą reikia spausti rankiniu būdu. Po angiografijos procedūros gydomoje vietoje retai gali atsirasti patinimas ir edema. Išėjęs iš ligoninės pacientas gali tęsti savo kasdienį gyvenimą. Po angiografijos gydomoje vietoje retai gali atsirasti skausmas, patinimas ir edema. Tokiu atveju negaištant laiko reikėtų kreiptis į gydytoją.

Angiografijos rizika ir galimos komplikacijos

Kai atlieka profesionali ir patyrusi angiografijos komanda, su angiografija susijusių komplikacijų tikimybė beveik nėra. Tačiau, kaip ir atliekant kiekvieną procedūrą, po angiografijos gali kilti tam tikrų pavojų ir komplikacijų. Galimas angiografijos pavojus gali būti išvardytas taip:

• Ypač po procedūrų, atliekamų per kirkšnį, paciento judėjimas arba nepakankamas spaudimas procedūros srityje gali sukelti kraujavimo pavojų. Tokiu atveju ant paciento kojos gali susidaryti didelės mėlynės.
• Jei pacientas yra alergiškas naudojamai kontrastinei medžiagai, gali pasireikšti lengvos alerginės reakcijos, tokios kaip niežulys ir paraudimas.
• Apdorotoje vietoje gali būti jaučiamas deginimas ir šiluma.
• Dėl ilgalaikio badavimo gali atsirasti pykinimas ir galvos svaigimas.
• Gali pablogėti paciento inkstų funkcija. Ši situacija paprastai yra laikina. Tačiau retais atvejais gali pasireikšti rimtas inkstų pažeidimas. Tokiu atveju pacientui reikia skubios pagalbos.
• Įėjimo zonoje, kur įdedama kaniulė, gali atsirasti skausmas, patinimas ir paraudimas. Kadangi tokia situacija dažniausiai yra infekcijos požymis, reikia nedelsiant kreiptis į artimiausią sveikatos įstaigą.
• Angiografijos procedūra, kurios neatlieka specialistų komanda, gali pažeisti įvestą veną.
• Procedūros metu yra širdies priepuolio ir insulto rizika. Tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad ši būklė yra tiesiogiai susijusi su angiografija. Paciento užsikimšusi arterija procedūros metu gali sukelti širdies priepuolio ir insulto riziką.

Angiografija yra svarbus gyvybę gelbstintis vaizdo gavimo metodas, kai jį atlieka ekspertai. Angiografijos dėka daugelis svarbių ligų, tokių kaip širdies priepuolis, insultas, inkstų nepakankamumas ir kepenų ligos, gali būti nustatomos ir gydomos ankstyvoje stadijoje. Nepamirškite kreiptis į artimiausią sveikatos įstaigą, kad gautumėte išsamios informacijos apie angiografiją. Linkime jums sveikų dienų.