Vaikų uždelsta kalba ir vėlyvas vaikščiojimas

Vaikų uždelsta kalba ir vėlyvas vaikščiojimas

Vystymosi atsilikimas apibrėžiamas kaip vaikas, kuris negali laiku užbaigti numatytų raidos etapų arba juos baigia pavėluotai. Kalbant apie vystymosi vėlavimą, nereikėtų galvoti tik apie fizinį vaiko vystymąsi. Taip pat reikėtų stebėti ir įvertinti išsivystymo laipsnį tokiose srityse kaip protinis, emocinis, socialinis, motorinis ir kalbos.

Normalus vaikų vystymosi procesas

Naujagimio kalbai reikalingi organai dar nėra pakankamai išvystyti, kad juos būtų galima kontroliuoti. Kūdikiai didžiąją savo dienų dalį praleidžia klausydami mamų balso. Tačiau savo skirtingus norus jie vis tiek išreiškia skirtingais verksmo tonais, juoku ir išraiškomis savo kalba. Tėvai, kurie atidžiai stebi savo vaikų vystymosi procesus, gali laiku pastebėti galimas problemas, tokias kaip vėlyvas kalbėjimas ir vėlyvas vaikščiojimas. Skleisti beprasmius garsus ir juoktis yra pirmieji kūdikių bandymai kalbėti. Paprastai prasmingus žodžius kūdikiai pradeda vartoti sulaukę vienerių metų, o naujų žodžių mokymosi procesas paspartėja nuo 18 mėnesio. Šiuo laikotarpiu stebimas ir kūdikių žodyno vystymasis. Iki 2 metų vaikai kartu su žodžiais vartoja gestus, tačiau sulaukę 2 metų pradeda mažiau vartoti gestus ir išreiškia save sakiniais. Sulaukę 4-5 metų vaikai gali be vargo ilgais ir sudėtingais sakiniais išsakyti savo norus ir poreikius suaugusiems bei lengvai suprasti juos supančius įvykius ir pasakojimus. Kūdikių motorikos raida taip pat gali skirtis. Pavyzdžiui, kai kurie kūdikiai pirmuosius žingsnius žengia sulaukę vienerių metų, o kai kurie – sulaukę 15–16 mėnesių. Kūdikiai paprastai pradeda vaikščioti nuo 12 iki 18 mėnesių.

Kada reikėtų įtarti vaikų vėlyvą kalbą ir vėlyvą vaikščiojimą?

Vaikai turėtų pademonstruoti savo kalbėjimo ir ėjimo įgūdžius per pirmuosius 18–30 mėnesių. Vaikai, kurie kai kuriais įgūdžiais atsilieka nuo savo bendraamžių, gali turėti tokius įgūdžius kaip valgyti, vaikščioti ir lankytis tualete, tačiau jų kalba gali vėluoti. Paprastai visi vaikai turi bendrus vystymosi etapus. Tačiau kai kurie vaikai gali turėti unikalų vystymosi laiką, todėl jie gali pradėti kalbėti anksčiau arba vėliau nei jų bendraamžiai. Atliekant tyrimus dėl vėlyvo kalbėjimo problemų nustatyta, kad kalbos ir kalbos sutrikimų turintys vaikai vartoja mažiau žodžių. Kuo anksčiau nustatomas vaiko kalbos ir kalbos sutrikimas, tuo anksčiau galima ją gydyti. Jei vaikas vystosi lėčiau nei jo bendraamžiai nuo 24 iki 30 mėnesių ir negali panaikinti atotrūkio tarp savęs ir kitų vaikų, gali paūmėti jo kalbos ir kalbos problemos. Ši problema gali tapti daug sudėtingesnė, derinant ją su psichologinėmis ir socialinėmis problemomis. Jei vaikai darželiuose ir darželiuose daugiau kalbasi su mokytojais nei su bendraamžiais, vengia žaisti su kitais vaikais, jiems sunku išreikšti save, reikėtų kreiptis į gydytoją specialistą. Taip pat, jei vyresnis nei 18 mėnesių vaikas nepradėjo vaikščioti, neropoja, neatsistoja laikydamasis už daikto arba gulėdamas nedaro stūmimo judesio kojomis, reikia įtarti ėjimo vėlavimą ir būtinai reikia kreiptis į gydytoją specialistą.

Kokios ligos simptomai gali būti vaikų uždelsta kalba ir vėlyvas vaikščiojimas?

Medicininės problemos, atsirandančios prieš gimdymą, jo metu ir po jo, vaidina svarbų vaidmenį kūdikio vystymuisi. Tokios problemos kaip medžiagų apykaitos ligos, smegenų sutrikimai, raumenų ligos, infekcija ir priešlaikinis vaisiaus gimdymas turi įtakos ne tik vaiko motorinei raidai, bet ir visam jo vystymuisi. Dėl vystymosi problemų, tokių kaip Dauno sindromas, cerebrinis paralyžius ir raumenų distrofija, vaikai gali vėluoti vaikščioti. Kalbos ir kalbos įgūdžių sunkumai pastebimi vaikams, turintiems neurologinių problemų, tokių kaip hidrocefalija, insultas, traukuliai, pažinimo sutrikimai ir tokios ligos kaip autizmas. Galima sakyti, kad kūdikiai, sulaukę 18 mėnesių ir sunkiai žaidžiantys su kitais vaikais bei negalintys išreikšti savęs, turi kalbos ir kalbos problemų, tačiau šios problemos taip pat laikomos autizmo simptomais. Ankstyvas vaikščiojimo ir kalbėjimo sunkumų atpažinimas ir neatidėliotinas įsikišimas gali padėti greičiau išspręsti problemas.